Yogyakarta-Bromo ugnikalnis

Nors traukiniu stotis netoliese, nesinorejo tempti lagaminu, tad 8.00 mūsų laukia vakarykštis vairuotojas, kuris per 5min mus nuvežė i traukiniu stoti.Stotis....tokia senutele neturiu net su kuom palyginti.Uzrasai ant rodykliu man nesuprantami,tad keletą kartu tikslinausi ar čia ir yra traukinys i Surabaya ..... iki isvykimo 40 min., o jau kas nori lipa i vidų.Vagonai jau daug gyvenime mate, bet exslusiv klasėje patogios ir erdvios kėdes su veikiančiu kondicionieriumi, tad siūlomi ir uzklotai 4000IDR ( 1 Lt ) ,kad nesusalti :)) .
  Džiaugiausi, kad iš anksto buvau uzsisakes bilietus, nes pakeliui buvo užimtos visos vietos vagone !!! Kelione traukiniu truko 5 valandas.Pro langus plaukė egzotiski vaizdai, o kiekviename sustojime stoties prekeiviai siūle i palmiu lapus suvyniuotus uzkandzius.Kai smalsiai paklausiau kaimyno....ką ji čia pirko?....buvau pavaisintas palmiu saldainiais ir ryžių cipsais :)).

Stoties prekeiviai.

 Surabaya mūsų lauke Rudis is Global Adventures.Bromo ugnikalni pavieniams keliautojams pasiekti gana sudetinga.Galima vaziuoti turistiniu autobusu,kurie kursuoja is Yogyakarta,bet skaiciau,kad tai ilga ir varginanti kelione sausakimsame autouse ....su vietiniais kvapais :)).Ieskodamas viešbučio ugnikalnio regione "uztikau" agentūra, kuri sutiko mus paimti is Surabaya ,o kita diena nuvežti i Probolingo traukiniu stoti.Rudis nupirko ir traukiniu bilietus pries 30 dienų.Internetu
Javos saloje bilietai neparduodami, tad pavedimą Rudziui dariau per Pay pal sistema, kurioje galima susigrazinti pinigus jei paslauga nesuteikiama....... nejauku daryti pavedimą zmogui ,kurio gyvenime gali ir nepamatyti :)). Traukiniu stotyje sutikome sutrikusius 4 vokiečius......jau antra karta jų nepasitinka gidas.....Na mums pasiseke......su naujuoju gidu Rudziu,leidomes i 4 val. kelione.Vaziavome nesibaigianciuose kamsciuose.Pasukus link Bromo kamščiai baigėsi, bet kelias laabaai siauras ir duobetas, tad "vilkomes" kaip ir kamsciuose. Musu viešbutis Lawa wiev 2100m aukštyje, tad įvažiavome i debesys, o kai jie karts nuo karto "praplysdavo", pasimatydavo egzotiski, miškais apauge sleniai, vietomis isvagoti taisyklingu formų dirbamos  žemes lopais, kurioje auginami svogunai ir kopustai.Cia saule buna tik iš ryto, o pietų uzsilenka debesys, tad vietiniai lyg vaiduokliai rūke vaiksto apsisiaute skraistemis.

 Rasyte apėmė panika, o kai pasiekėme viešbutį, nors ir su panorama i Bromo ugnikalni.....pasipylė ir ašaros.Net aš "susvyravau"......ar verta buvo tiek trenktis, kad pamatyti dar viena kalną ? Likus valandai iki saulelydzio vyrukas už 5 USD nuvežė mane per negyva pelenų slėni prie vulkano.800 m i viršų pestute priminė kopima i kalnuose....karts nuo karto "pertraukele" atsikvepimui :)).
Bromo ugnikalnio viršuje aš ir 2 senukai, kurie su smilkalais rankose sėdi ant rukstancio kraterio krašto ir meldžiasi Bromo Dievui.Saulei leidžiantis viskas aplink daresi dar vis labiau pilka.....tuo pačiu stiprėjo ir nusivylimas šia vieta......

Malda Bromo Dievui...